Į ką pirmiausia žiūrime, kai renkamės kūno priežiūros priemones? Natūralu, kad kosmetikos gaminio sudėtis – vienas pagrindinių pasirinkimo kriterijų. Nagrinėdami sudėtį, žiūrime, kad produktas turėtų kuo daugiau veikiųjų medžiagų, kad nebūtų parabenų, ir kitų kenksmingų medžiagų, sintetinių dažiklių, kvapiklių, tikriname juslines savybes. Tačiau ar pasidomime pačiu gamintoju ir jo atliekamais tyrimais prieš “išleidžiant” produktą ant lentynos. Atrodytų net ir pačios geriausios sudėties kosmetikos gaminys gali būti neveiksmingas dėl vienos labai paprastos priežasties –nėra užtikrinamas sudedamųjų medžiagų stabilumas besikeičiant aplinkos sąlygoms bei suderinamumas su kitais produkto komponentais.

Mes kalbėsime ne tik apie produktų sudėtį, bet atkreipsime dėmesį į ne mažiau svarbius procesus, kurie užtikrina kosmetikos gaminio sudedamųjų medžiagų suderinamumą bei  tikslinį veikimą. Mes perkame tam tikras kosmetikos priemones, norėdami pasiekti tam tikrą rezultatą –pavyzdžiui, kad oda būtų pamaitinta, sudrėkinta, būtų stangresnė, lygesnė, sumažėtų raukšlių ir panašiai. Bet retai kada pasidomime, ar sudėtinės medžiagos, atsakingos už tam tikrus odos pokyčius, išties yra veiksmingos.

Šįkart kalbame apie kosmetikos gaminio STABILUMĄ

Kuriant profesionalias kūno priežiūros priemones vienas iš svarbiausių uždavinių  – produkto stabilumo užtikrinimas visą jo galiojimo laiką. Įprastai, kūno priežiūros priemonės susideda iš vandeninės (hidrofilinės) ir aliejinės (hidrofobinės) fazių. Dažniausiai dedami aktyvūs kūno priežiūros komponentai yra tirpūs arba vienoje arba kitoje fazėje. Vienas iš iššūkių kosmetikos gamyboje, užtikrinti, kad tarpusavyje nesimaišantys komponentai būtų stabilūs bei aktyvūs visą kremo galiojimo laiką, išlaikant tinkamą kremo konsistenciją. Konsistencijos palaikymui dedami emulsikliai, kurie turi tiek hidrofilines, tiek hidrofobines dalis ir padeda abiejų fazių komponentams susijungti kremo formuluotėje. Todėl, kuriant formuluotę, labai svarbu tinkamo emulsiklio parinkimas, kuris užtikrinantų kremo konsistencijos stabilumą visą produkto galiojimo laiką. Siekiant užtikrinti visų sudedamųjų dalių funkcionalumą bei aktyvumą būtina atlikti fiziko-cheminius, mikrobiologinius bei funkcinius stabilumo tyrimus galutinėje formuluotėje. Pilna kosmetikos gaminio stabilumo programa turėtų apimti šias studijas:

  • Stresinės, pagreitinto sendinimo bei ilgalaikės realios saugojimo temperatūros studijos (30, 37, 44C ir 25°C);
  • Produkto užšaldymo/atšildymo studija;
  • Fotostabilumo studija;
  • Stabilumo po produkto atidarymo įvertinimas.

Atliekami testai turi užtikrinti:

  • Produkto stabilumą bei suderinamumą, gaminio laikymo bei transportavimo sąlygomis;
  • Cheminį stabilumą;
  • Mikrobiologinį stabilumą;
  • Atskirų komponentų suderinamumą tarpusavyje bei su pirmine pakuote;
  • Atskirų komponentų aktyvumą bei funkcionalumą.

Fiziko-cheminės charakteristikos turi būti vertinamos kiekviename stabilumo taške, įskaitant mikrobiologiją, pH, klampumą, išvaizdą, spalvą ir kvapą. Šios savybės turi būti testuojamos ir lyginamos su kontroliniais mėginiais. Norint pasiūlyti vartotojui profesionalią kosmetiką, turi būti taikomi papildomi analitiniai metodai, kad būtų įvertintos aktyvios kremo sudedamosios dalys – vitaminai, peptidai ar kiti aktyvūs ingredientai.

Todėl, pasirenkant kosmetikos priemonę, iš pradžių patariame pasidomėti gamintoju –kur ir kaip gaminama kosmetikos priemonė, kokie tyrimai yra atliekami, kokia yra kosmetikos gaminio sudedamųjų medžiagų stabilumo programa.

Jei tai yra organinė, natūrali kosmetika –kaip tokios kosmetikos gamintojas užtikrina kosmetikos priemonių aktyviųjų medžiagų stabilumą ir aktyvumą, ar sudedamosios medžiagos yra tarpusavyje “integruojamos” ir suderinamos. Paprastai tokią informaciją profesionalūs gamintojai skelbia savo internetinėse svetainėse, reklaminiuose bukletuose ir kitose informacinės priemonėse.